pryštiekis

×prýštiekis sm. (1), pryštiekỹs (3^a) žr. pryštikis: 1. Prýštiekį laikėm rytą Jdr. 2. Duonos apsukinį turėjo prýštiekiuo Pj. Kuriuo laiku paduos prýštiekį svečiams? Šv. Pryštiekỹs buvo pryš pusrytį Šv. Prýštiekį duodavo pirm pietų Vn.